Nuo pat vaikystės esame apsupti lyties klausimų ir jai priskiriamų daiktų. Per lyties prizmę aiškiname beveik viską: nuo kasdienių pasirinkimų iki žmogiško elgesio skirtumų. Socialinės institucijos, mūsų veiksmai ir troškimai yra persmelkti lytiškumo. Klausimų apie lytis, lyčių tapatybes, lyčių elgesį daug, tačiau juos dažnai priimame kaip savaime suprantamus gyvenimo faktus. Kita vertus, lytis jau seniai yra tapusi svarbiu kultūrinių karų objektu. Šiuose karuose kovojama ne tik dėl griežtų lyties apibrėžimų, bet ir dėl su lytimi susijusių šeimos vertybių, feminizmo, homoseksualumo, lytinio švietimo, erotinių vaizdinių popkultūroje, seksualinės cenzūros ir t.t. Tinklalaidėje bus kalbama retai diskutuojamomis šiuolaikinei Lietuvos visuomenei aktualiomis temomis. Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė
72 atspalviai. Kodėl nenorime pripažinti, kad tiek vaikai, tiek suaugusieji yra seksualios būtybės?
„Lytiškumo ugdymas pasmerktas būti pakilime ir nuopolyje“, – teigia lytiškumo ugdymo ekspertė Akvilė Giniotaitė. Anot jos, lytiškumo ugdymo programa mokyklose yra abstrakti ir tuščia. Kodėl seksas ir seksualumas nuolatos demonizuojami, siejami su gėda ir rizikomis, o ne malonumu ir intymiu tarpusavio ryšiu? Kaip seksualumo ugdymą lemia panikos ir dezinfomacijos prisunktas politinis diskursas, koks šiame procese yra Bažnyčios vaidmuo? Ką turi akcentuoti seksualumo ugdymas – vienas kito papildomumą ar lyčių lygybę?
Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė
Kitos nuorodos: